Ežeras

Ežeras plaukia dangum su visom savo žuvim
                                                    ir kriauklėm,
pavėjui lėtai vasnoja kaip paukštis pro mūsų
                                                          galvas.
Virš lauko mesdamas ilgą šešėlį, ežeras skrenda,
vėsa ir skaidrumu tyvuliuodamas.
Mes spėjam jo vardą
ir slepiam vienas nuo kito akis.
Šonu pasisuka neprišaukiamas ežeras,
bevardis kol kas mūsų lūpose.
Bet nevilčiai susimetus tarpuaky, burtininkas
sakys, kad burti esą vienas niekas:
ir ežeras kris, aptaškydamas mūsų drabužius
                                          ir būsimo kranto pušis,
ir pulsim į jo dalis, ir šauksime:
Burtniekas, Burtniekas---