Valytoja, lipanti laiptais
taip lėtai, kaip augantis medis,
savo šakas šakeles užkalbėdama
ir kiekvienos durys -
užlipdyta korio akutė
(limpančios medumi akys)
išskaitomos akys -
sesute, man kontr..., oj kaip skauda galvą
"Pro langą nepamatysi nieko naujo" -
burbteliu direktoriaus
pagautam
laukiančiam
Savo pamoką išmokai -
tai eik į gyvenimą
pasitikrinti.
Ir užsirenkia durys.
(O ten, trečia iš kairės,
blizgančiom akim,
baltu kaspinu -
tai aš,
o šito...
šito jau nėra)