l.a.š.n.o.j.a.

melsvu vualiu apsidengus sielą
bandau pavyti sklendžiančius paukščius,
spalvotas kriaukles surenku nuo smėlio,
tarsi nuo sielos sukauptus dyglius.

ir vėl prie jūros,
balto pievų stalo,
kartu su paukščiais
ryto gelmėse
melsvu vualiu
išgiedoju sielą
ir skausmo tylą išverkiu giesme.

palietus jūrą, užrakintą smėly,
tarsi alchemikė iš akmens ketinu
išgaut gyvybę ir palikt rytojui,
kad lietumi byrėtų ant žmonių...