Kaupimas

Bedugnės jau pilnos
ir negrūsk jų koja,
nebus ten erdviau.
Kvatoja dugnas -
kutena jam
kai iš pykčio trypi į žemę.
Kupinos šios laiko skylės šiukšlių
ir vertybių išmestų,
dabar jau irgi šiukšlėm tapusių -
ašaros ir juokas,
ir meilės laiškai neatplėšti
per viršų lipa,
ežeruose žuvis
pašeria rašalu ir klijais.
Bedugnės jau pilnos
o tu kaupi
pasiutimo į vidų dar įmesdamas.