Priepirtyje

Priepirtyje Kazimieras
geltonais švytinčiais dantimis
kaukšėjo
gyvenimą virtinėmis klojo
mažaraštėmis akimis blyksėdamas
į rudeninę saulę grybų kelią tiesiančią
"Dirol" gumos pakelį
dryžuotų kelnių kišenėje
vartydamas
anūkėlio dovaną
laukė
-vienas Kazimieras---

mena kaip paukščių nunertom
vyžom šliurpsėjo
sėjo laukus su lininėm padalkom
vilkdamasis
neskubėdamas
gal todėl nepasiekė nieko?
tik varnos aptūpę stogą laimingos kvarksi
---
tarybinių laikų kolchozo
metus mena
lūpomis tepškena
-----
rudeniui atėjus
lapai nuklodavo laukus
musės nebevargindavo maisto ir Kazimiero rankų
iš lauko tualeto išėjus
ir antytės mažytės tai gražios, tai gražios
mėlynais sparnais ir pakaušėliais.