***

Svajoju aš kasdien:
                  Jei būtumėm kartu,
                  Jei būtumėm išvien,
                  Tikėčiau kuo tikiu.
                    Ir tu tikėtum tuo.
  Sapnuodama sapnus suprastum,
  Pavasaris - tai ne ruduo.
            Galvodama širdim pajustum
                  Kaip aš tave jaučiu.
                      Kaip ryto tylą,
                    Veriančią kiaurai
                    kaip paukštį, kurs nutyla,
                    kai tu jį nubaidai,
                    kaip aušrą ir kaip naktį,
                    kaip akmenį jaučiu.
            Norėtųsi apakti,
            nes ką matyt turiu
            per skaudžiai man atrodo.
                    Todėl kaskart tyliu,
                kai tik ko nors paklausi.
                    Bet ar kalbėt galiu,
                kai pats save nubaudęs
      už tai ką pasakiau, ko niekad neišdrįsiu
      Aš pats iš naujo rytą tą paukštį nubaidysiu.