Grobis

Perku sąžinę. Ji kupina nerimasties, tad sukalta dėžė, kurioje dabar sėdžiu, panaši į liftą. Nešuosi į praeitį mintis, kad galėtų sutrypti medžių šaknis. Nesinori sakyti, kad buvo bloga, kad ateitis neviliojanti.

Aš pagavau laimę, bet kodėl jos nėra? Aš taip jos laukiau!.. Atrodė, ji nepasiekiama, kažkoks miražas. Vis kažką kaskart panašaus išgyvenu, tik kas ji?

O tu dėl laimės viskam pasiruošęs. Pasitelki draugus. Bandai kartu su jais kurti ją, bet suvoki - ne tau. Pasuki kitu keliu, nes suvoki, kad šis taip pat ne tau, nors iš tikrųjų bandai laimę.

Ar žinai, jog tavo laimė – būti savimi. Tačiau tu klausi, kada tai lengviausia padaryti? Ogi, kai esi vienas. Tada viskas tikra…
Sako, reikia gyventi tarp žmonių, bet ar tu įstengsi būti toks pat. Ar kas supras tave tokį? Ne.

Tu vėl įlendi į savo kiautą, bet taip trošku! Tu vienišas. Tuomet pradedi galvoti, kad ji jau toli arba paskendusi praeity. Laimės negalima pačiupinėti dabarty, nes tave valdo emocijos arba protas. O jis juk visąlaik maištauja.

Taip. Laimė yra tik tuomet, kai jos nematai, kai ji yra kažkur šalia tavęs. Bet šalia yra ir mirtis. Užklumpa, kai esi nepasiruošęs, o laimė? Tai taip artima. Gal ir teisūs tie, kurie sako: gera ten, kur mūsų nėra. Usonifurai, nejaugi čia laimė? Užuodei?

Dedu rankšluostį ant galvos, kad įsisiurbę siūlai neapvyniotų manojo „aš“. Kažin, ar verta eiti į sostą, kai lieptas lūžta. Kadaise veržiausi į aukštybes, bet dabar suvokiau, kad buvo beprasmiška. Aš tik norėjau, kad mane pastebėtų…

Vos tik supratau, kad tiesa ne melas, o melas - ne tiesa, pradėjau ieškoti vidurio. Tai dūris į aklavietę, o gal pro šalį. Vos tik supratau, kad melas – mūsų gyvenimo varovas, džiaugiausi, kad neturiu botago, nes reiktų sekti melu. Tuomet pagalvojau: lieka tiesa, o tiesa užmuša viltį, troškimą. Ar bereikia gyventi, gal užtenka egzistuoti? Bet ir vėl: ar čia ne tikrasis melas, Usonifurai?

Dabar mane mato, kai aš esu prie liepto. Veržimasis laimės link pavertė mane ieškančiu grobio. Bet nepasisotinančiu. Tad kaip Usonifuras perku sąžinę, kad galėčiau tapti grobiu kitiems.