Valandos atgal

Buvau graži - protinga
Dabar įsimylėjus
Turėjau dangų žalią
Dabar tik vėjo ranką
Jei būt dabar bent dešimt valandų atgal
Paleisčiau ranką
Imčiau širdį
Nukreipčiau žvilgsnį, kad neišeitum
Laikyčiau ašaras, kad nepabėgtų
Raides sudėčiau į kišenę, kad kalbėt nereiktų
Ir tyliai mintimis pasiųsčiau tau svajonę