Sėdėjome mes dviese, prie darbastalio, prie degtinės butelio. Aš ir dėdė. Mano eilė:
- Į jūsų sveikatą...
Jis linkteli ir nekantriai susimuisto - aš vis delsiu... Karti bjaurybė. Šitos, dėdės naminės, aš jau esu ragavęs: tada buvau vos šešerių - niekieno nepastebėtas šimtgramį "išlenkiau"... Ašaros, gėda, suaugusiųjų juokas...
Išgeriu.
Vėl kaip tada - karštis užplūsta krūtinę, tvoksteli į žandus, skruostu nurieda išdavikė ašara. Ašara ne nuo samanės, - dėl dėdės.
Dėdė jau miręs... Treji metai prabėgo nuo to laiko kai pasikorė. Laidotuvėse nebuvau - nemėgstu laidoti. Gal todėl jis dabar ir sėdi priešais mane, virvagalį vietoj kaklaraiščio pasikabinęs. Sugavęs mano nustebusį žvilgsnį, tyrinėjantį jo kaklo papuošalą dėdė nusišypso ir mostelėjęs stikliuku į mano pusę išgeria, iki dugno.
Pro duris įlenada susivėlusi dėdės dukters galva, numeta kelis prakeiksmus lauke likusiam vyrui, akimirkai suakmenėja išvydusi velionį, klykdama išlekia lauk. Turbūt panašiai ji klykė ir tada, kai grybaudama rado jį ant šakos...
- Neverta bijoti mirusių.
- Neverta... - atsakiau aidu.
Duktė jo niekada nemylėjo, o išgėrusio visada nekentė. Jis buvo stalius, už darbą dažnas atsidėkodavo skaidriąja... jis beveik visada buvo išgėręs.
Atgalia ranka man stumteli stikliuką. Kvepia duona. Tokia tik ką tetos į pečių pašauta duona. Kai ją rengdavosi kepti mes, it maži narkomanai susirinkdavome prie pečiaus ir godžiai uosdavome duonos pilną orą. Duonos nebekepa ir naminės kaime jau seniai nebevaro. Duonos yra parduotuvėje, o pilstuko...
Pamiršau išgerti. Dėdė neiškentęs ištuštino be eilės ir vėl pripylė. Išgėriau, jei geria kaip su vyru, tai ir gerk kaip vyras.
- Stipri...
- Kaip visada.
Lyg tai įrodydamas jis vėl maktelėjo iki dugno. Aš jau neatsilikau.
- Žvejyba šiandien sekės?
- Pagavau kelis ešeriukus.
-Tai gerai.
Dėdė labai mėgo žuvį. Šiaip jau pats niekad prie maisto ruošos nagų nekišo, bet mano pagautus ešeriukus visada nusiskusdavo, pasisūdydavo ir iškepdavo. Niekam tada neduodavo - tik sau ir žvejui. Žvejoti jis taip pat niekad neidavo, bet valgant laimikį kartais papasakodavo apie tuos laikus, kai upeliukas šalia kaimo dar nebuvo paliestas melioracijos ir užtvankų. Tada čia atplaukdavę tokie dideli upėtakiai, kokius tik sapne gali išvysti. Kelis syk ir aš juos regėjau... žinoma sapne... Už pagautą žuvį (nors dar dažniau už tai, kad esame) dėdė mums duodavo lentelių. Iš jų mes darydavom kažką panašaus į laivelius ir leisdavom upe žemyn.
Vėl ir už mane ir už save ir už mane išgėrė. Kur gi taip skuba? Net neužkąsdamas.
Prieangyje girdžiu tetos žingsnius. Ją nesunku pažinti iš eisenos: sunki, išvarginta, amžina... Vaikų pamiršta ji vis dar darbuojasi, svyruoja po ūkį pilnais kibirais. Vos išvydusi mirusįjį persižegnoja, ramiai apsisuka ir išeina lauk.
Jis tik kreivai nusišypso ir klausiamai pažvelgia į mane: vėl delsiu, negeriu. Karti bjaurybė.
Tarpduryje pasirodo dar vienas nekviestas svečias (negi kaimo žmonės taip puikiai užuodžia gerą samanę?). Šito aš nepažįstu. Dėdė visus aplinkinius pažinojo - vienam duris, kitam langus sumeistravo, o trečiam ir visą namą pasistatyti padėjo. Kažko išsigąsta ir šitas - lyg kulka lekia lauk. Gal skolingas yra likęs ir tikėjosi išsisukti?
Butelio dugnas artėja. Dirbtuvės dabar kitokios, nei jam gyvam esant. Seniau jose jose vyravo nesuvokiama tvarkinga betvarkė, o dabar atsikraustė viso pasaulio atliekos - kiauri kibirai, skudurai, pūvančių obuolių krūva. "Jei dėdė pamatytų, karste apsiverstų."
- O ko man ten vartytis? - Niūriai šypteli.
-Turbūt...
Pakaruoklio ašara nusiritusi per veidą nukrenta ant surūdijusio rankinio obliaus. Ant jo rankenos yra užrašyta data "1878". Tai buvo pats paslaptingiausias dirbtuvių įrankis ir nuolatinių kivirčų tarp manęs ir pusbrolio objektas.
Butelis jau beveik tuščias. Supilu paskutinius lašus ir pastumiu dėdei. Jis atsistoja (sunkiai, tuščias butelis, sunki siela...):
- Man jau laikas.
- Kur?
- Ten...
- O kas ten yra?
- Paslaptis, - šypteli ir išgeria pusę stiklelio - iki.
Jis išėjo... o aš ir vėl neatsisveikinau. Kieme pasigirdo keli paklaikę iš baimės balsai. Ant stalo pusė stikliuko samanės. Pabaigiu.