Daikčiukas ( antra diena)

Rado dėdė
daikčiuką mažą,
jam visai nesuprantamą,
pauostė, palaižė, pakramtė.
Nepaaiškėjo.
Į lovą padėjo ir nuėjo
pertvarų drėbti
iš molio,
kurio iki valiai turėjo,
kaip minėjau.
Plūkė, plūkėsi, plūdosi,
O vanduo vis plūdo
iš prūdo.
Žodį pavargęs tarė,
Tebūnie.

Rado dėdė
daikčiuką mažą,
jam visai nesuprantamą,
lovoje.
Nusistebėjo,
Kas padėti jį čia galėjo?
Kyšt pirštus smalsiai.
Ir tapo tamsa.