Egle, gražus Tu medis. Tavo rankom
nuklojami į mirtį vedantys keliai,
papuošiami
vaikų džiaugsmai...
Ir ar todėl tampi vampyru
artėjant žiemai kiekvienai?
Žavinga šypsena visus vilioji(ypač vyrus.
Kai per sudužusį stiklinės dugną rodai
savo spyglius - pasitraukia atokiau.
Žinai statistiką? Juk jų, daugiau
perpus
nei moterų, kraujo ėmimo procedūros bijo!)
savais kvapais Tu apgaubi visus.
Vienintelė iš medžių giminės
Tu garderobą savo
keiti kiekvieną metų ketvirtį ir dar,
kai apšerkšnyjusiom, pamėlusiom galūnėmis visi
į mitingą prieš senį šaltį eina,
apsivelki kailinį savo apdara, užtrauki dainą
ir vaikštai iš aukštai stebėdama
lyg būtumėme dėl kažko kalti...
Pakankamai gražus šis derinys: balta, žalia, raudona.
(ypač jei tai guašas)
Jei būtų vasara, įžvelgčiau
ir patriotizmo aš gaidelę vieną kitą
iš plastilino nulipdytą
(rimuojas kuo puikiausiai, cha!)
Neneigsi juk, naudojies kiekviena proga,
bandydama nutverti uz ragų....
...kažką...
Juk pratesimas giminės - instinktas, Tau ne gėda?
- sakysi - ne, juk toks gyvenimas
(kraupu)
Žinai, Egluže, pasakysiu
Džiaugiuosi, kad yra Kalėdos.