Lietus. Pavasario lietus. Lašeliai tokie mažyčiai, mažiausi tėvo lietaus vaikeliai. Didieji lietaus lašai - vyresnieji vaikai...
Vyresnieji vaikai visada veržiasi į laisvę, pirmieji nori išvysti platųjį pasaulį.
Mažieji lieka nuskriausti, kartais pradeda verkšlenti...
Kartą mažieji lietaus lašeliai gavo leidimą į platųjį pasaulį. Jie tokie buvo laimingi, kad lijo net dvi paras....
Žmonės nustebę kalbėjo:
- Kada baigsis tas lietus. Lyja ir lyja....
Džiaugėsi mažieji lašeliai, žaidė, pokštavo:
- Kaip smagu!!! Tik tėvelis mūsų negrąžintų atgal į namus...
Tėvas sėdėjo savo soste ir snudūriavo. Besnūduriuodamas, atsiminė apie mažuosius išdykėlius.
Mažiukai buvo grąžinti namo.
Danguje nušvito saulutė. Žmonės labai apsidžiaugė:
- Saulė!!! Pagaliau!!!
Lietučiai namuose ir laukia kitos progos, kada galės išbėgti į platųjį pasaulį.