Rašyk
Eilės (78096)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 4 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Kas pagrobė šiltą vasaros vėją? Jis švelniai kedendavo mano ilgus plaukus ir tu šalia stovėdavai ir šypsodavais žiūrėdamas man į akis. Ir ta šiluma, kurią skleidė tavo kūnas, šildė ir globojo mane.
Ir tu padedi man rašyti.
Tau nereikia pasiekti manęs ranka, aš jau esu tavo delne. O jis toks šiltas ir man taip gera. Laikyk mane tvirtai ir niekada nepaleisk bet ir nesuspausk per daug.
Tirpsta mintys, tirpsta žodis. Ir bijau jį labiau sušildyti. Gal šaltis gariau nei šiluma? Bet aš jau nebežinau kas geriau. Ir kaip man tau atsakyti į tavo šilumą? O gal tavo delnas toks šiltas tik iš tolo? Gal nėra nei šalčio nei šilumos? Ten nėra nei tavęs nei manęs, nei mūsų žodžių. Ten nėra nieko, tik švelnus vėjas, kuris glosto mane tamsiais vakarais. Ir jau nebemoku rašyti, ir skaityti nebemoku. Nėra jau presmės niekur. Ten tu toks laimingas ir žiūri į mane iš tolo ir daugiau nieko nereikia, nes ir nebėra nieko. Sėdi plačiame krėsle ir svajoji apie nieką. Nes aš juk niekas ir mano kūriniai nieko neverti, tai tik žodžiai atėję iš tamsos ten kur nieko nėra.
Norėčiau atsiminti savo gyvenimą, kuris toks tolimas. Kur tu jame esi, ir aš esu. Ir žodžiai tikri, nesumeluoti. Ten palikome vienas kitą. Bet tai buvo gal prieš tukstantį metų. Ar prisimeni, tada mes kalbėjomės apie meilę.
Ar niekada nepagalvojai kad mus sukūrė. Ir mūsų draugystę sukūrė. Ir dabar mes vaidiname save, o kažkas skaito apie mus. Ir gal keikia mane, o gal ir tave, kad mes stovime kryžkelėje į mūsų laimę, po tūkstančio metų vėl atradę vienas kitą.
2002-12-13 14:09
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 18 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2002-12-13 15:01
Ratnig
Tai ka parasei yra nuostabu. Tiesa pasakius pajauciau kaip dregsta akys... nors asaru ir nebuvo, bet sis kurinys mane sugraudino. Tu palietei giliausius mano jausmus. Tu palietei mane praskriejus tiek daug amziu...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą