Pliusas tau už blizgesį
Ir už pasakiškai spengiančio
Spindesio dainą ausis išvaliusią,
Visas skylėtas kojines sudžiovusią
Ant pasaulio pakraščio virvės,
Neįtikėtinai suslapsčiusią
Nereikalingąsias mintis.
Pliusas tau už idealų grožį.
Užlankstytos siūlių slėptos nišos,
Visos žuvys užmigdytos pasakomis,
Pirštų atspaudai rankovėj sutupdyti.
Ir avytės sapnų karalystei parduotos.
Kažkur giliai kamputyje už lovos
Nerimo akmenėlis laukia,
Tačiau jo niekuomet nebeužtiks.
Kupranugariai jau uolomis iškeliavo.
Smėlį gaudęs vėjas
Neužmiršo gyvenimo
Kvapo kišenėn įsimesti
Ir liūdesio plaukus sušukuoti.
Pliusas tau ir už
Išdavikę tylą vietoj bereikšmio „taip“.