Namų neturiu,
kur vakarai ilgi
lyg katės švelniai murkia
juodas akis atmerkiant nakčiai,
kur išsiblaiviusiam rytui
kiemsargis šoka
trankų lapų suktinį,
kasdieną kasnakt
kiekvieną rugsėjį,
veduos tik tave,
į namus,
kurių
niekada
neturėjom.