Mano langai

Sėdžiu tyloj,
nuo minčių
aprasoję langai.
Veltui laikrodis tiksi -
mano laikas sustojo,
aplink stingstančią sielą
jau suka ratus vanagai.
Netikėt negaliu,
o tikėt per skaudu,
mano sieloj beribėj
milijonai langų,
jei atverčiau nors vieną
vėjo gūsis atneštų gėlių.
Baltas paukštis (tai -  aš)
visą naktį barbena snapu, -
gal išgirs bent apgirtęs kaimynas
ir atvers užrasojusį langą,
ant palangės pabers trupinių...