Sustok

Tupėjo debesys rausvų klevų viršūnėse.   
Neišnešiota bobų vasara užgeso.               
Kada mane našlaitį rudeniui įsūnysit?
Galiu depresiją pridėt, galiu ir stresą.

Rugsėjis spruko. Spalis įteikė man bilietą.
Rėkiau tyla, bet aidas snaudė, gal užkimo.
Pritrūko saulės, dar žmogaus. Ar jūs apšilote?
Kodėl nestabdėt laiko nemunuos dienų bėgimo?

Nesislepiu nuo saulės rudenio šešėliuose.     
Sustok, vairuotojau, praleisk praeiti balą. 
Ne vieną spalį aš iš balos sausas kėliausi -
ne vakaras, net ne stotelė, dar ne galas.