Piktas ežiukas slenka savo mišku. Burba po nosim, spjaudos pykčiu:
- Ko tu čia stovi, Uosi? Nematai kad Aš einu!?
Uosis numeta kelis lapus nat atšipusių ežio spyglių.
- Tu dar prieštarauti drysti?! - sušvokštė ežiukas.
Deja pasimaišė po kojomis Klevas... Atsitrenkė ežiukas, atšoko, nuvirto.
Išsišiepes Klevas linguoja visomis šakelėmis, šakytėm. Rodos tuoj sprogs ir pražys visu savo gražumu ši rudenio ryta: taip smagu jam seniai nebuvo!
- TU! TU... - ežiukas paspringo.
Nulingavo sau toliau pažįstamu taku... Rėkdamas ant savų...