Girtą vakarą
Palieku eilutę
Tuščią. Praleidžiu.
Ir einu,
Klausydama
Metamorfozių
Velnio širdies.
Džeržgia kažkas
Smuiku
Melodiją graudžią -
Primena ji,
Kad svetimo
Skausmo kaltė
Kabo kairėje
Jaunų plaučių.
O ta jautrioji,
Jautrioji mimoza
Gėdingai slapstos.
Žaidimas žiaurus,
Tačiau egoizmas
Visuomet ima viršų.
------------------
Smuikas nutyla,
Atsuku nugarą
Karalystei ozyrio -
Kitoj pusėj jau
Bando neryškūs
Kontūrai kilti,
Ir kai gaidžiai
Pravirksta,
Grįžtu girtą
Rytą. Palieku
eilutę tuščią.
Praleidžiu..