*  *  *

jie ateina pas tave
slapia ir vejuota lapkricio nakti...
liesais kauletais pirstais
liecia lango stikla...
tu nezinai kodel,
bet nebijai ju,
gal negali bijoti...
prieini artyn ir atidarai langa
jie eina vidun,
palikdami savo pirstu prisilietimus
ant tavo kuno...
jie ima ne viska
jie ima tik tai,kas reikalingiausia
tu matai kaip viskas nyksta po dalele...
tu reki,bet tai skamba kaip juokas
jie iseina
kadanors tikrai iseina
kadanors ateina is ryto...
ir jie iseina,tikrai...
liesi kauleti pirstai uzdaro langa,
tik tada pajunti,
kad negali laukti,
privalai eiti su jais,
nes negaletum gyventi beto,ka nusinese jie...
tu iseini...
kiaurai stikla...
jauti po kojomis salta,slapia,puvancia zole...
jie zino,
todel laukia taves
sededami ant griuvancios koplycios stogo...
tu sedies salia...
is toli matai savo uzsalusi kuna...
tau visai negaila...visai ne...
tau taip gera...
Tu su Jais...