Iš armėnų kontrabandininkų folkloro*

*- atsakas į Chariot įvaizdžių mišrainę, kurią jis iškrapštė iš nosies (sudedamosios dalys nekinta)

Jis sugrįžta iš ten,
kur lyja lietus -
Tuskulėnų penki
(visad kiauras dangus).

O padangė kepurėje šniokščia -
tarp ausų visad
žydras pasaulis, dangus
visad giedras pabus,
nes niekad rimtai nesapnavo.
Per apsiaustą savo
uoliai leido lašus -
stebėjos visi fariziejai.
Bet ne, ten nekaršta,
tik karšta suklypęs dangus
ant slenksčių aukštų Ararato
Nojus užšalo ausis -
pirkit vatą
ir debesis pirkit -
lietus, nuvarytas į vasarą,
rudenio ryto lapus -
perins lapgraužius
lapkričius -

ris ir kris

kaip į šulinio dangtį, kad belstų
toks išpurtęs ir šlapias pabus,
užsibus, nes, kur lyja lietus,
jis užuodžia namus
ir sugrįžta be muitų režimo.