Aš žengsiu

Aš žengsiu per uolas, pro vandenynus,
Aš veršiuos per miškų lijundrą tvankią,
Pro baltus kalnus, žibančiais ledynais,
Per miestų naktį, žerinčią ir trankią.

Sutiks mane dar nematytas kraštas
Ir dykumų žaliuojančios oazės,
Seni paminklai su šifruotais raštais,
Amforos ir raudono molio vazės.

Iškils iš smėlio aukštos piramidės...
Siūbuos laivai ir žalios jūrų bangos
Užtemdys kalnus debesys praskridę-
Ten žuvusių į dangų kyla rankos...

Kapai, kapai... Kur žėlė sodai našūs,
Kur gėlės linko ir kur miestai gaudė,
ištirpo milijonai tartum lašas-
Kankino juos, sudegino, iššaudė.

Ir lyg niūrus bepročio pamišimas,
Per naktį persekioja katakombos, -
Mirties šviesa, šetoniškas sprogimas
Virš Hirosimos - atominės bombos.

Aš žengsiu pro dangaus plačius vartus,
Mano siela klaidžios pirmą kartą,
Būsiu blogiui atlaidus,
Nežinau ar šito verta...