Įsisiūbuoja milžinai lopšinėj pasakų sulaukę pabaigos laimingi rytą išlukštena ir nelaižę susuka atgal kvaili jau vakaro žvaigždutės siekia rankom padidėjusiais delnais kur saulė pasislėptų per šalta ir nesaldi jau ir dangus per žemas didelėm akim net žemės neįžiūri verkiančiais saldainiais juokdarius vaišina ir užmiega sau drugeliais šimtasvoriais pražiopsoję dieną...