Ištrynei, likime,
Vaikystės idėją.
Nebuvo - atėjo,
Atėjo - nuėjo.
Iškeltas rankas
Ir stiklus pasilikęs,
Per naktį miegojai
Ramiai kur priklupęs.
Mane palikai,
Sumaišydamas laiką,
Kad vest nereikėtų
Per dykumą, taigą.
Pripylei pilnas kišenes
Jūros smėlio,
Kad laikas neneštų,
Likimą nusvėręs.