Vergė

Taip išdidžiai
sėdėjai už nugaros ir laukei-
laukei kol palūšiu...
Nuo artumo ir
žinojimo, kad
draudžiama atsisukti.
Juk vergams taip daryti
negalima...
negalima, nes valdovas
gali paskirti nuosprendį-
metus tylėjimo
du abejingumo
ir tris visiškos vienatvės...
Ar įmanoma būtų išgyventi?
Galbūt įmanoma...
tik jausmus reiktų apklostyt
baltom miglom,
paslėpt kažkur toli toli...
O jeigu nepavyktų-
pamatytum,
kad esu bejėgė net prieš
menkiausią minties polėkį,
tada ir mirtis atrodytų žavinga...
Vergė būtų atleista...
atleista  iš pareigų
ne metams ir ne dviems-
O amžiams.