Joris ir aš- kartu. Drebam

Troleibusas toliau nevažiuoja. Išlipam. Turiu tik dvidešimt centų kišenėje. Pagalvoju, kad per Žemės drebėjimą reikėtų turėti daugiau. O aš? Dar mokykloj išleidau savo dienos davinį.
  Jori, o tu kiek turi? Joris ilgai rausias kišenėse. Ištraukia litą. Rodo man. Paskui deda monetą ant piršto. Smaližiaus. Nykščiu sprigteli. Litas pakimba ore. Joris jį pagauna. Deda ant kitos rankos. Žvilgt į mane. Herbas, - sakau. Ne, -pinigas, - Joris atidengia monetą.
Ar paskolinsi man, Jori? Joris linkteli. Ir Žemė linkteli. Joris linkteli. Žemė linkteli. Nereikia, sakau Joriui, - Žemė man paskolins. Žiūriu į Žemę. Prasivėrusią lyg piniginę. Mūsų Žemė turtinga, - tikrai man paskolins, sakau. Atsisuku  į Jorį. Matau Jorio ištiestą ranką. Jo saujoj - litas. Paimu.
  Paskui abu bėgam. Bėgam kuo toliau. Sustojam. Apsikabinam. Ir drebam. Aš ir Joris. Joris ir aš. Kartu.