Aš gimiau vienuolyno mažutėje celėj,
Kur ramybė ir maldos susipynę gyveno,
Šoko tingus šešėliai balzganoj mėnesienoj,
Žibalinėje lempoj liepsnelė pleveno.
Gruodžio šaltis braškėjo sušalusiais medžiais,
Vėjas blaškėsi piktas, sniego sūkurius suko.
Dievas laimino mano gyvenimo pradžią,
Aš turėjau ateit į pasaulį netrukus.
Drėgnas motinos veidas rasos karoliukais,
Kasos juodos palaidos pagalve nuslydo...
Suspurdėjęs mažutis glitnus kamuoliukas
Babulytei palon šiltutėlėn nukrito.
Ir naujagimės riksmas pažadinęs mišką,
Iki juodo dangaus per dausas nusirito.
Ir mažutė žvaigždutės kruopelė sutvisko,
Mėnuliu nusiyrus link brėkštančio ryto.


odeta







