Lopšinė erelio broliui*

Ošia tau niekuomet
Nedainuota lopšinė,
Mamos šiluma dvelkianti,
Ir tik tau skamba
Švilpiančio vėjo gausmas
Į prarają bekrentant.

Tavo ašarų niekas nematė,
Ištiesto snapo - nepamaitino.
Tik lukšto namas kaltas, kuris
Ne laiku netikėtai praskilo.

Tuo metu vyresnysis brolis
Ramiai sau kirminą rijo.

Pavėlavęs erelio broli,
Ko tikėjais pramušęs kiautą?
Kūdikio žvilgsnį įbedęs
Nepasiekiamos saulės laukei.

Pasveikint tave pasauly
Aštriasnapis brolis skubėjo.

Jaunesnysis erelio
Užmirštas vaike,
Nebūties kūdiki,
Kuris atsineši tylą,
Greičiau išnyksti
Nei prasižioti suspėji.

Kam tau sparnai
Jei niekuomet
Nepavyks jų ištiesti?
Kam tau erdvė
Kuriai niekuomet
Netarnausi?

Ošia tik vėjo lopšinė,
Užliūliuojanti brolio triumfą,
Tik tau uolos dainuoja
Vienintelę spengiančią dainą,
Kad ereliai neturi brolių.


* Ereliai išperi du jauniklius, bet visuomet lieka gyventi tik vienas, stipresnieji nužudo savo brolius.