Ilga kaip šimtmečiai diena

Ko nustebęs tu,
Kodėl negali
Visą dieną snigt
Gėlių žiedais,
Kai visi užmiršta žodžių prasmę
Ir visai pavirsta asilais.

Ko nustebęs tu,
Kodėl negali skrusdės įsiveisti
Į namus
Ir apgraužti kojas
Silpno senio,
Vaizdas gal ir nejaukus.

Ko nustębęs tu,
Gal dar nematęs
Angelo supuvusiais sparnais,
Jis pakils dangun
Po šimto metų
Ir plasnos laisvai rūkų keliais.

Ko nustebęs tu,
Nesisapnavo
Dar tokių tikrai baisių sapnų,
Bet gyvenime ( kai sako )
Taip jau būna,
Pabundi - ir taip graudu.