mirties akys

...dangus pilnas banaliu zvaigzdziu...
As vel zingsniuoju pro savo mokykla...prisiminimai nebesustabdo...
Is leto uzkopiu i kalna iki pilaites.Akimirka dvejoju...
-Ko tau cia?-paklausiu saves...
Aplinkui nieko nera...zengiu i vidu...
Po kojom sutraska stiklai.Lipdama laiptais sustoju prie lango...
Kokio lango? Nera nei stiklo,nei mediniu remu...nieko!
Pilaite-griauciai...mano vaiduoklis...
Stai as ir ant stogo,po kojom driekiasi senamiestis-tylus ir ramus milzinas...
-Vel skaiciuosi angelus?
Kiekviena nakti ju vis maziau ir maziau...blunka ju spalvos...blanksta ju geris...nyksta sparnai...
Tik vienas amzinas is ju-juodas,dvelkiantis ugnim,bet gerom zydrom akim...
Sianakt pirma kart jas pamaciau...