Šaltalankių žiema

Šaltalankio glėby dega šakos dygėtos.
Tik paliesk! Ir atspėk, ar uždengs naktyje
gurgždesys sinteponinio sniego,
taką link tekančios uogos?
Ar tikrai šaltalankių aušroj
neteptais batais girgždėsi-girdėsi,
kaip poška medžių kamienai,
ir  matysi oranžą lydyto cukraus languos?
Ar laižysi? Gal surasi kieme zylių geltonį,
ir suprasi prinokusių uogų sūrumą mano veiduos?
Paragausi? Ar mokėsi ant priebučio slenksčio
man paliepus pavirsti į džiną ir ištirpti garų debesy?
Neišnyksi? Ar kalensi baltom kastanjetėm
po varveklių emporom ir išdrysi medvilninėj
lango žiemoj patalpinti borėją*? Nesuduši?
Ar mokėsi plukdyt grogo jūroj cinamonines džonkas
gaudžiant šaltalankių fagotams** nakty?
Nepaskesi? 


* borėjas-šiaurės vėjas
* * fagotas-žemo tono medinis pučiamasis m. instr.