pakėlus nedegintą vyžą
lenkiuosi lig žemės, nedegus.
kalbėti, broliai, nedrįstam,
tai bent gerumu prasimanom.
Nors netyčia, sudaužę ąsotį,
mes tyliai įžūliai užgrojam.
Ir kaltę išpirkę besočiui
žadėjom išpirkti jam blogą.
Pavyko. Mes auksą - jie molį
ir dūsavo šimtas pirklių.
O ką jie iš aukso? Mes už tai brolį.
Nulipdėm dydvyrį, pečių tvirtumu
už nieką tvirtesnio nematę.


en den dū


