Ir vėl...

Ir vėl, kaip užmirštais laikais
Su šalto prakaito lašais,
Su stikline vandens prie lovos
Ateis naktis, lyg sugulovas.

Tokia suirzus ir šalta
Per nugarą ranka gličia
Nuslinks į apačią prie kojų.
Naktie, prieš tavo teismą stoju

Ir pripažįstu. Prasikaltus,
Neliesk žaizdų, geriau jau randus.
Argi Tu jų neberandi,
Apsidairyk. Juk jie visi

Užgijo patys, be tavęs
Nuslinko užmarštin, o mes
Pasikalbėkime, bičiule...
-------------------------------------
Aš jau mingu... Užmesk drobulę...