Paims

O kaip žinoti ar mane paims į rojų?
Ar angelas pakvies, atskridęs iš dausų.
Ar man reikės į  klausimus atsakinėti,
Jog esu tinkamas, pakliūti tarp kitų.

O jei paklaus, - žmogau, ko tu čia ieškai?
Nejau gyvenęs nieko nebesupratai.
Nejau mes veltui vargo šitiek būsime įdėję,
Kurį dykai iššvaistė į tave panašūs padarai...?

- Sakai, į rojų nori, bet klausyk, mielasis,
Pasirinkimo laisvę, davėm kiekvienam.
Tikiesi būti gudresniu už vargo brolius,
Be bilieto įžengti nori, be eilės?

Na, tiek, pabūsiu šiandien geras, duosiu šansą.
- Pasiųsim mes tave atgal, be nuodėmės.
O įsitikinimui, jog „pasiųsti“ buvo verta,
- Palauk, nutaikau, - šaunu! ir... ant Lietuvos!
                           
                            ***
Atsikeliu anksti ryte, lietus už lango lyja.
Labai lengvai iš lėto praveriu laukan duris...,            
- Užverkite, užverkite! – šaukiu ir vėl nutylu.
Sakyki viešpatie, kiek kartų, dar turėsiu grįžt namo?