Šaligatvio vidurį mynėm,
Šonus gėlėmis kaišėm,
Nes buvo mūsų vestuvės.
Su šleifu krūmus skabiau,
Tavo frakas ąžuolus vertė.
Vidury baltos pievos
Stalas stovėjo-šventėm.
Raudonus obuolius su koteliais
valgėm ir savo bučiniais užsigėrėm...
Vakarop, kai saulė į žemę jau lindo,
Per pievą taką išmynėm...
Dangaus kūnai mus pavydžiai sekė-
Pavydėjo širdžių ir sielų ramumo,
Džiaugsmingų ašarų krentančių,
Laimės daigus auginančių...
Susiradę kits kito rankas,
Bridom per Baltąją pievą
Ir nužengus nuo žaliojo kupsto,
Mus pasigrobė miestas...