Rašyk
Eilės (73083)
Fantastika (2189)
Esė (1490)
Proza (10331)
Vaikams (2495)
Slam (49)
English (1101)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 4 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Ten, paklydusių minčių pavėsyje, atgyja į pradžią pasibaigęs laikas. Aš ir Laisvė sėdėjom oranžerijoje. Ramino arbatos aromatas, o paleistas dūmas neskubėjo slėptis. Vešli augmenija lyg siena užstojo nuo pilkumos, iš kur buvau atėjęs.
- Kiek daug gyventojų tavam sode! - nusistebėjau.
- Jie čia tik auga, - pasakė Laisvė, - gyvena jie visai kitur.
Tąkart supratimas mane paliko, nesulaikytas ištirpusių gijų...
Laisvės nebėra. Įpratusi gyvent aukštai ir krito iš aukštai. Suspėjo... Pravirkus rasai, sudeginau mylėtą kūną. O pelenus barsčiau virš pievų, kartodamas ažūrinius burtažodžius:

                            - Štai Laisvė
                              Jos dievo Dievui į rankas,
                              Jos dievo Dievui į rankas,
                              Kurių nebuvo ir nebus,
                              Kurių nėra,
                              Kurių nėra...

Nematomas nevėjas džiūgavo, suradęs grįžusią namo.
Dabar rimstu, pradingdamas savam sode. Tik dūmas nuskuba šalyn neatsiklausęs. Bet jau žinau, kur augalai gyvena. Jie visi gyvena mumyse.

O jeigu ne, tada kurių velnių tie kliedesiai?!
2004-09-18 19:11
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 21 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2004-10-17 16:11
Kaladė Alter Ergo
gerai
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-09-28 11:50
Rudalevičius Vitoldas Ričardo
tada kurių velnių tie kliedesiai?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą