Sapnuos mes dažnai atsisveikinam
Tu ištiesi ranką ir kumštį atgniauži
Lengvais dar šiltais pelenais
Mane pakylėji ir išmeti paukščių krante
Tik lietui nulijus
Ir vėjas tas pats kur kadaise
Man plaukus kedeno ir glostė
Savajam glėby surakinęs
Sekundėse neša tolyn jau
Atleis šitas laikas seniai užrašytas
Būties žurnale
Sakiau gi kad šitokios
Laisvės norėsiu...


ai kas



