Netikra buvo mano liga...

Netikra buvo mano liga
Ir širdies tegul niekam ne skauda.
Tavo sąžinėj  stringa klaida,
Pasivertus į vientisą raudą.

Tegul skausmas išdyla pernakt,
Kad rytai nebedvelktų pelėsiais...
Ar  žinojai  kaip lengva netekt,
Kaip sunku pasilikt ties griuvėsiais?

Ir išeiti iš naujo gyvent.
Netiesa. Šis gyvenimas – plėnys
Tik atrodo, kad baigia rusent
Paskutinis gyvenimo slėnis.

Tik atrodo, kad viskas geryn,
Iš tiesų - viskas bėga į raistą,
Kuriame tik vytelė aukštyn
Prisisiurbusi drumzlino maisto.

Netikra buvo mano liga,
Tegul niekam nuo šiol nebe skauda,
Užsigėrusi raisto sula
Sustabdysiu  bekylančią raudą.

Ir išeisiu iš naujo gyvent...