Lašelis

mažas lašelis užaugo
sušaldė sūrią jūros svajonę
užmigdė tekančią srovę
suvilgė karštu raudoniu
užliejo stingdančiai slegiančiu svoriu
įskilo puse aštuonių

tįsta ir tyžta slidūs lediniai varvekliai
keisti bereikšmiai bambekliai
tirpsta ir mąžta
jų krintantis lašas
kol pasiekia žemę
sumažina kritinę masę, suteikdamas lemiamą reikšmę...
miršta ir mato: šaltus bejausmius rūmus didžiausius pastatęs.

devintą keisdamas norus
stogais keliavau laukdamas kito pavojaus
tikėjausi mistiško oro kitimo
atgauti norėjau nors pusę varveklio organinio svorio
karštą ašarą sūrią vėlgi aukoju
ištirpti varveklis nenori, amžino įšalo žemėje jo nieks niekada neatstoja
jis laukia amžinai šalto, stingdančio pavasario oro.