Pamilti - niekad nevėlu

Teskamba plonos stygos atsargiai užgaunamos pirštais,
Bežvelgiant tavo akimis į tuščią tamsą vienišam kieme,
Negali, tu manai, ateit kartą naktis,
Kuomet nustos tave kankint prisiminimai.
Ir vien dėl tos akimirkos skaudžios,
Tu negali užsirakint kambaryje - tai skverbias kiaurai sienas,
Kai kažin kas gramzdina širdyje,
O tu dar nori priešinantis kilt, įrodyt,
Jog galbūt išgirstos kalbos ir nebuvo ta tikra vienintelė tiesa.

Tegieda sąskambiai tau vakarais vienam pabūt sugrįžtant,
Po bažnyčios arkom, freskom ir suolais,
Nes aš tikiu, jog vienądien įžengsi ten su tau skirta,
Apie kurią tiek daug ir ištisai galvojai kadais naktimis.
Kai negali užmigt..
.. nuo lubų krenta baltos dulkės tarsi snaigės.
O užsimerkęs vėlgi tematai tik tai, ko nenorėjai taip svajonėse išvyst, -
Tikrovėj troškai rankomis suimt ir apkabint,
Ir už akių iškvėpsi niekad tavo lūpose man nematytą dūmą,
Ir vėl išgirsi dainą savo kambary rausvų sienojų,
Kuriai suskambus tu, su neviltim petim atsiremi į šaltą miegamojo sieną,
Nes niekada, sakei, nebetikėsi,
Jog ir pražuvę norai gali grįžt su viltimi atgal.

Ir visa tai, ko ji niekad tau taip ir nepasakė,
Ir tai taip pat kada privers išgirdus tavo ašarai iškrist ant skruosto,
O širdžiai sužeistai vėl plakt ir plakt ir plakt.. ir vis stipriau tvinksniais plazdėt.

Sukilęs kraujas venose šįmet ir vėl sukils maištaut
Ir juoktis kito nesėkmei veidan,
Ir šoksi klubuose romantiškai praeidamas pro maną veidą,
Nes netikėsi, jog po kiek laiko to veido niekur jau ieškodamas akim minioj neberegėsi..

Kokiom kreivom, kieno mintim tu gyveni šiąnakt?
Kieno širdy apsinakvosi neilgam?..
Kokiais sparnais ir kokiu veidu vėl sugrįši į savus namus,
Su kuo per slenkstį žengsi ramumon?..

Ar tu žinai, jog Ji apie tave taip pat kasnakt galvoja
Ir sulyg kiekviena žvaigžde dėlioja tavo vardą, buvusias dienas..
.. jaunystėj išsakytus žodžius?
Ar tu žinai, kieno portretas nespalvotas kadais kabojo virš galvos jai miegant?
Kieno akimirkos sustojusios įamžinimų albume?
Tu žinoma žinai, kieno taip trūksta gatvėse, nes šiandien nebesusimatot,
Ką vėl išvysi eidamas to pilko judesio minioj..
Bet šįkart..
Ji sustos ir pasisveikinus prabils. Tu šyptelsi. Tai buvo taip seniai, prieš daugel metų..
Visa kalba seniai nutilusi apie mane.

Aš dėl tavęs tikiu!!!! - sugrįžt jai dar niekad nebuvo ir nebus dar per vėlu.;)