Rytas kaip ežeras IV

... vėl
jautiesi, tarytum
        po vienos
        nakties
        išdavystės,

kai išduodi
        ne tu,
        o tave,


ir lietus,
        įkalbėjęs tau
        nemigą,

vasaros pirštais
        negali nubraukti
        nuo veido
        liūdesio raukšlių,


pakol, liejantis bliuzui,
        žvakės liepsnelė
        sudegina nerimą,

ir, įtvinęs į sapną
        ežeru,

guodžiantis rytas
        susilieja su tavimi,
        mano tylioji
        Vandene - - -