Suoliukas

Visai nevienišas kasdienis kiemas,
kur savo keturias lentas priglaudęs
dažnai užlikęs naktį vienas
suoliukas - senas, kiek paraudęs.

Tik dieną, saulei įvežus savo vežimą,
skarotos tetos lėtai pasėdėti žingsniuoja.
Po beržu, geresnę vietą sau ima
o paskui tik sėdi, sėdi, ramybės mat nori.

Už ilgą sėdėjimą "suolinėm" vadinom -
skardžiai kvatojo kiemo vaikai.
Stebėjom ir vieną tetulę rytinę -
Su duona grūdine varną maitino ilgai.

Sako, jos labai keistos būna,
vaiką kokį nužiūri, ir griebs!
O tada, senas paraudęs suoliukas
neramiai tyli: "išsiverk ant peties. "

Bet taip tik sako. Jis kaip geras dėdė
vis tyli, klauso, medį pūti brandina.
O ten vis tiek tetos sėdi ir sėdi
stebi vaikus, skarotos "suolinės".