Pasakom virtusius laiškus
Rašo ranka pianisto,
Groja sonatą taip tyliai
Kaip jo nemylėta kalbėjo.
Tarp laiko ir kelio paklydęs
Jis liko, kiti jau išėjo
O jam pianinas - lyg kryžius
Vos gimęs jį nešti pradėjo.
Oktavomis liejasi žodžiai
Iš lūpų, kurios nekalbėjo
Iš tolo ataidi jo pjesė
Merginai, kurios nemylėjo.