plonytėje skaroje
(kaip jums madam
tik 30 dirhamų)
savo gėdą slėpsiu
nepaklusnias
plaukų sruogas
ir pečius
apnuogintus
tarp ažūrinių
sienų
savo tylą
uždarius
į lietuvišką
kraičio skrynią
minaretams prabilus
ant kelių suklupsiu
ir kakta
tavo žemę
paliesiu
pamiršusi
netikėjimą
tave
vietoj nepažįstamo
dievo
garbinsiu


vilnelė vėl









