Žinutė

O mano metai bėga, tartum, potvynis atoslūgį kartoja.
Balta, kaip pasaka kalba, giliam sapne, tu man alsuoji,
- Tik niekada nepirki laimės, ji – neparsiduoda.
Ir meilės parduotuvėj, ant lentynos neieškoki.

Skinu ir raunu piktžoles kiekvieną ankstų rytą.
Ir akmenis visus sumėtytus baigiu sudėt į krūvą.
Kad pagaliau paversčiau savo daržą  – kabančiuoju sodu.
Bet mano metai bėga, o sustot, negali.