Drėgni sparnai

Drėgni sparnai didžiulio paukščio
Per naktį švokštė už langų.
Pro tamsą neįžvelgsi aukščio,
Pro vėtrą negirdėt bangų.

Tik girios niūriai atsidūsta
Ir laisto ašarom takus,
Ir medis triokštelėjęs lūžta,
Pakumpęs, senas ir sunkus...

O milžiniškas paukštis vėtroj,
Lyg juodos skaros debesų, -
Tai amžinos nakties žuvėdra
Žvaigždes prarijo - ir tamsu,

Tamsu kaip naktį rudeninę,
Kai kraupiai šūkauja girti,
Ir stūgauja sparnai švininiai
Laukuos, padangėj ir širdy.