sugrįžus

net jūra
negali
atskirti mano minčių
nuo tavęs
mano mylimas
nuo tavo
saulės išdeginto
kūno
tingiai tysančio
saulėje
ar judančio
per greitu
ritmu
nuo tavo
melagingų žodžių
saldžių
lyg pirma stiklinė
mėtų arbatos
(antroje jaučiu kartumą)

jausdama tavo ranką
glostančią
mano perkaitusią
galvą
girdžiu
kad nori
mano plaukus
po skara
paslėpti

aš negaliu
tavęs išmokyti
klausytis
aš negaliu priimti
tavo dievo
balso
tavo mieste
šiukšlinam
smirdančiam
aš negaliu
gyventi

į tavo klausimą
nerimtą
norą mane vesti
neatsakysiu
nes ryt
lėktuvas
išskrenda