tustybes zodis

Gimiau, prasiau dievo gero gyvenimo…Jis buvo klastingas… Gyvenimas, ne dievas, juo ash nebetikiu… jis neegzistuoja, nors gal egzistuoja, taciau ash juo nebepasitikiu.. Jis man pamelavo… Apgavo… Ir dabar ash jam atkersysiu… Sudarysiu sajunga su setono jegom ir joms aciduosiu.. Taip kaip pirma karta aciduodamas zmogus… Niekada nemaniau kad tai gali kelti pasislykstejima, “Ne” klyke mano siela, o protas sake jog tai isnaudojimas ir tuo nereikia tiketi… o As as tikejau… na ir kas? Iskenciau tiek, iskesiu ir kitka, net dievas manes nepalaus, nes isesiu pati, niekam neleisiu manes pasiimt… nes as priklausau tik sau… Priklausiau ir priklausysiu… Nors kazkada mane turejo kitas, taciau nepriklausiau jam… Buvau savimi, neatidaviau saves visos, nes zmones iseina, o iseidami ishsinesa ir dalele taves… Neleidau jiems to padareeti, ash buvau kraugerys, kuris gere ish visu gyvenimo geri … ir po to taj savanaudiskaj sunaikins… Taip, neturejau pati, neduosiu ir kitam… Savanaudiska? Taip… ,o jei ash pasakysiu man gerai..a? jus mane smerksit? O man vistiek- Smerkit… uzmetysit akmenimis? taj bus atpildas dievuj… sutverusiam mane tokia netobula… O jei mane mylesit ash tuo neikada netikesiu… nes myleti ir aciduoti taj misija neimanoma… atleiskit, bet ash netikiu nei jusu mintimis, nei jusu sypsenomis…Atleiskit, bet ash jums pavydziu, todel ir nekenciu, kodel rodot tik savo geraja puse?Juk as jum rodau savo setona, kuri jus taip pat turit tik slepiat..begedziai…nejau jums manes negaila? Ne,… nes jus pasitikintys savimylos… o ash jusu nekenciu… Tuo tarpu, nelinkiu jums to ka turiu ash, Linkiu jums kancios ir nerimo, kuris isvaduos jusu siela ir tada ateis kazkas geresnio… Dabar as issunkta, esu tuscia ir beverte, tokia kokia jus mane laikete nuo mano kalbos vidurio… visdelto pateisinau jusu nuomone…Dabar ash pasirengus aciklaupti kad ir pries jus!… taciau.. Viskas praeina…ir tai praeis ……