Sulendu, susirangau ledo šulinėlyje.
Man šalta.
Man dar skauda.
Norėjau skristi, todėl prisikėliau...
Bet ji neleidžia man pakilti.
Ji stumia mane atgal į ledo šulinėlį...
Aš jau nebijau. Žinau, čia gera.
Gera, kai nėra akies...
Tačiau ji nenori, kad kam nors būtų gera.
Ji išpučia akį...
Ledinio šulinio akį.
Sako, žiūrėk pro ją...
Nežiūrėsiu. Geriau vėl mirsiu...