Rotuses aikste ,nakties tyla
Uzgoze viska .
Lapas nukrito ant grindinio.
Jis bande kilti y virsu ,bet vejo nebuvo.
Kazkas sianakt paliko namus,
Ir nukrito giliai y duobe,
Ant kurios bus uzpilta is pradziu sauja smelio
Artimu zmoniu,o paskui pils, pils ir nesustos.
Smelio laikrodis istekes ant tau iskastos duobes,
Bet nieko tokio pasodinsim gelyciu,
Arba zole apaugsi.
Ir taves niekas neprisimins...
Ateis ruduo ir vel nukris geltonas kaip saule
Klevo lapas ant tavo kapo.
Tu net nenoredamas pradesi kviesti saviskius ,
Ar net nepazystamus zmones
Sutikti rudens maloniu juk laikas pailseti,
Juk amzinai nekabesi ant medzio sakos.
Laikas isbego, niekas neapverte smelio laikrodzio
Laikas visus apibers smeliu ir po kurio laiko
Busim uzmirsti.....